Draugiški aplinkai valdytojai

Pavadinimas >>> Pasaulio galingieji: populistai ar tikri „žalieji“?

Įžanga>>> Ekologiškasis judėjimas verčia aukštyn kojom įprastus valdymo stereotipus. Kas laimi, o kas pralaimi šiame moderniame žaidime?

>>>Audrius Balsevičius

Pasaulio galingieji mojuoja žaliomis vėliavomis. Net užsispyrėlis George‘as Bushas kadencijos pabaigoje persigalvojo ir ėmė deklaruoti draugiškas aplinkai (ecofriendly) idėjas.

>>> Dėl populiarumo „pažaliavo“ net Bushas

Kad ir kaip stengėsi Bushas pelnyti Greenpeace „išrišimą“, jam nepavyko, užtat, kad 2001-aisiais nebuvo pasirašytas Kyoto Protokolas (tarptautinis susitarimas, kuriuo siekiama sustabdyti klimato pokyčius – red.past.) Tai reiškia, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) neprisidėjo prie anglies dvideginio išmetimo pažabojimo tarptautiniu mastu. Negana to, mojuodamas patriotizmo ir nacionalinio saugumo vėliava Bushas reikalavo leisti Aliaskos arktiniame gyvūnijos draustinyje pradėti naftos gavybą...
Ir štai, artėjant kadencijos pabaigai, Bushas kaip išmanydamas ėmė stengtis atrodyti labai draugiškas aplinkai. Na, jei ne visai jau „žaliasis“, tai bent laimo vaisiaus spalvos... Rūgštu...
JAV paskelbė, kad ruošiasi reguliuoti išmetamųjų dujų kiekius. Ir pirmą kartą per tris dešimtmečius priėmė automobilių naudojimo efektyvumo įstatymus ir alternatyvių degalų naudojimo iniciatyvas.
Kas slepiasi už tokios pavėluotos buvusio JAV prezidento iniciatyvos? Atsakymas: visuomenės nuomonė.
Aplinkos būklės, išmetamųjų dujų ir pasaulinio atšilimo šmėkla damoklo kardu pakibo virš pasaulio gyventojų – ačiū rūpestingajai žiniasklaidai. Bushas suprato, kad ignoruodamas naujausias tendencijas rizikuoja būti įrašytas į istoriją kaip paskutinysis pasaulinio masto lyderis, ignoravęs grėsmes mūsų planetai.

>>> Pasaulis myli „žalius“ lyderius

Naujasis JAV prezidentas Barackas Obama, kaip ir jo konkurentė rinkimuose, o dabar Valstybės departamento galva Hillary Clinton, prieš rinkimus ir jų metu sėkmingai jojo pasibalnoję aplinkosaugos arkliuką ir prisiekinėjo kovosią su klimato kaita, įvesią programas, mažinančias anglies dujų emisiją.

Tyrimų duomenimis, 66% Europos Sąjungos (ES) gyventojų aplinkosaugos problemas nurodė kaip svarbiausias. Tą patį padarė net 70% kinų. Indijos, Brazilijos ir kitų sparčiai besivystančių šalių gyventojai tam taip pat gausiai pritarė. Teisybės dėlei reikėtų paminėti ir atsilikėlius – Jordaną, Libaną ir Dramblio Kaulo Krantą.
Bet kuriuo atveju – išimtys patvirtina taisyklę, kad pasaulis dabar myli aplinkai draugiškus lyderius ir tai pasireiškia beprecedente parama sprendžiant aplinkos apsaugos problemas.
Kartu tai ir galinga varomoji jėga naujoms aplinkosaugos iniciatyvoms, ir tolimesnei Kyoto susitarimo plėtrai (jo galiojimas baigiasi 2013 m.) JAV, Kanada, Japonija, Pietų Korėja, ES šalys turėtų nustatyti savo išmetamųjų dujų reguliavimo programas iki 2013 m. Besivystančios šalys, kurios daugiausia prisideda prie pasaulinės emisijos, turėtų įsijungti apie 2020 m.

>>>Biurokratija prieš ekologiją

Tie lyderiai, kurie tikrai nori pateisinti draugiškumo aplinkai įvaizdį, galėtų atsisukti į šiaurę. Islandijoje, kuri šiaip labiau garsi savo menkėmis, negu švariomis technologijomis, iš tikrųjų 80% energijos pagaminama naudojant atsinaujinančius išteklius – hidroelektrinių energiją ir geoterminius šilumos resursus. Jau ištisus dešimtmečius šalis elektros energijai gaminti naudoja upes ir ugnikalnius. Įvairios Islandijos kompanijos, gaudamos vyriausybės paramą, savo atsinaujinančios energijos naudojimo patyrimą pritaiko tokiuose pasaulio regionuose, kaip Džibutis, Kinija ar net Pietų Kalifornija.

Ir nors ES ir Japonija tvirtai pirmauja sprendžiant aplinkos apsaugos problemas, senamadiški politiniai motyvai valdo draugišką aplinkai retoriką. Daugelį aplinkosaugos iniciatyvų palaikantys politikai susiduria su stipriu lobistų ir įsišaknijusios biurokratijos pasipriešinimu. Buvusio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Tony Blairo svarbiausias koziris – aplinkos apsauga. Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel inicijavo kovos su klimato kaita programas savo šalyje ir ES.

Tačiau realybėje Blairą pakeitusiam Gordonui Brownui sunkiai sekasi įdiegti draugiškas aplinkai iniciatyvas į gyvenimą. Brownas sulaukė aštrios kritikos, kai išreiškė palaikymą anglimi kūrenamoms elektrinėms irkai pritarė dar vieno kilimo ir tūpimo tako statybai Heathrow oro uoste.
Merkel tenka konfrontuoti su Vokietijos anglies, plieno ir cemento pramone dėl anglies dujų emisijos, ir tai ji daro labai vangiai.
Nicolas Sarkozy pamėgino tapti visų laikų draugiškiausiu aplinkai Prancūzijos prezidentu, tačiau sulaukė negailestingos aplinkosaugininkų kritikos dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų programos.
Japonijos ministras pirmininkas Yasuo Fukuda įvardija aplinkos apsaugą prioritetine problema, tačiau dar nieko nenuveikė šioje srityje, ir neaišku, kaip jis elgsis, paspaustas pramonininkų…

>>>Nauji politinio klimato vėjai

Pasikeitimų vėjai stipriai jaučiami Azijoje ir pietiniame pusrutulyje – ypač Australijoje. Praėję rinkimai tik pabrėžia politinio klimato pasikeitimus. Nugalėtasis Johnas Howardas – antras šalies istorijoje pagal metus, praleistus ministro pirmininko kėdėje, – garsėjo kaip didžiausias pramonės rėmėjas. Jis aršiai gynė šalies anglies pramonę ir anglies dujų emisijos prevencijos programas pavadino „nevalinga“ reakcija į pasaulinio atšilimo problemą.
Jo konkurentas leiboristas Kevinas Ruddas žymiai geriau prisitaikė prie laiko dvasios: iškėlęs draugiškumo aplinkai vėliavą ir pažadėjęs prisijungti prie Kyoto Protokolo laimėjo rinkimus žymia persvara, o žiniasklaida pastarajam netgi pritaikė terminą „Prisitaikėlis Ruddas“.

Pietų Korėjos prezidentas Lee Myung-bakas taip pat vienu iš politikos prioritetų skelbia aplinkos apsaugą. Lee gimė neturtingoje šeimoje ir pakilo į Hyundai – šalies didžiausio konglomerato – viršūnę, kur prezidentavo, kai vyko sparti Korėjos industrializacija ir šalis tapo pasauline plieno pramonės, naftos chemijos produktų ir kitų sunkiųjų pramonės šakų lydere. Tapęs politiku ir būdamas Seulo meru Lee dėjo daug pastangų, bandydamas priklijuoti Seului „žaliąjį“ draugiškumo aplinkai lipduką, ir per savo kadenciją 2002–2006 m. užsitarnavo pagarbą nacionaliniu mastu. Korėjiečiai palaiko ekologiškas iniciatyvas ir, apklausų duomenimis, 53% šalies gyventojų galvoja, jog aplinkos apsauga yra svarbiau, nei pramonės vystymas.

>>> Susirūpinusi Kinija
Tačiau daugelis Azijos lyderių, kaip ir Lee, viena koja vis dar senajame kapitalistiniame pasaulyje, kur ekonomikos augimas – aukščiau visko. Tai labiausia jaučiama Kinijoje. Kinijos ekosistema visais atžvilgiais yra labai pažeista. Tačiau ženklai rodo, ir tuo galima tik pasidžiaugti, kad prezidentas Hu Jintao supranta, jog tolesnis šalies ekosistemos žlugdymas tokiais tempais gali neigiamai atsiliepti ekonomikos vystymuisi ir netgi sukelti neramumus visuomenėje. Kinija paskelbė apie ambicingus planus vykdyti energijos efektyvumo politiką, sukurti „uždarojo rato“ ekonomiką, išlaikant ekologinę pusiausvyrą ir perdirbant atliekas, ir priėmė įstatymą dėl „klimato kaitos“.
>>> „Žaliasis“ popiežius

Vatikanas – vienintelė suvereni pasaulio valstybė, galinti tvirtinti, jog iš esmės gyvena zonoje be anglies išmetamųjų dujų. Praėjusią vasarą ant šio miesto-valstybės viduramžių pastatų buvo sumontuotos saulės baterijos – pagrindinis miesto elektros energijos šaltinis, o ekologijos atkūrimo kompanijos dovanojo pakankamai medžių, kad anglies dioksido padariniai būtų visiškai panaikinti Vatikano mieste, užimančiame 1/5 kvadratinės mylios.
Šias programas inicijavo popiežius Benediktas XVI, kuris, be bažnytinių pareigų, yra dar ir vyriausiasis Vatikano administratorius. Ir religiniuose, ir pasaulietiškuose sluoksniuose Benediktas XVI užsitarnavo „žaliojo“ popiežiaus vardą. Vatikano miestas tampa draugišku aplinkai, ir Katalikų Bažnyčios doktrina naudojama pabrėžti žmonijos atsakomybę už planetą, kurioje gyvename.
Kova su klimato kaitos padariniais – rimtas išbandymas aplinkai draugiškiems šalių vadovams, kurie, jeigu atvirai, daugiau realistai, negu užkietėję environmentalistai (past. – draugiški aplinkai), tiesiog atsiliepiantys į naujus politikos vėjus.
Australijos ministras pirmininkas Ruddas, pavyzdžiui, palaiko miškų kirtimą. Kinija iki 2020 m. planuoja pastatyti vėjo jėgainių, kurių bendra galia 30 gigavatų, bet 2006 m. atidarė 90 gigavatų bendros galios kietu kuru kūrenamu jėgainių. Nepanašu į aplinkai draugišką sprendimą, ar ne? Paklauskite naujojo vėliavnešio – George‘o Busho…

ISLANDIJA
Geir Haarde
Pagrindinės iniciatyvos: Islandijos vyriausybė remia mokslinius tyrimus, siekdama užtikrinti efektyviausius atsinaujinančios energijos panaudojimo būdus
Galimos problemos: Ar įmanoma pritaikyti unikalią geoterminės energijos naudojimo praktiką už Islandijos ribų?

AUSTRALIJA
Kevinas Ruddas
Pagrindinės iniciatyvos: Iki Rudd’o, Australija buvo vienintelė Kyoto susitarimo priešininkė
Galimos problemos: Dideles anglies atsargas turinti Australija privalo apsispręsti, ar susieti ateiti su tolesniu anglies deginimu?

DANIJA
Andersas Fogh Rasmussenas
Pagrindinės iniciatyvos: Pirmoji šalis pasaulyje, nustačiusi energijos naudojimo sumažinimo gaires
Galimos problemos: Pusė elektros energijos vis dar pagaminama deginant anglį, ir išmetamųjų dujų sumažinimo programų įgyvendinimas smarkiai sulėtėjo

KINIJA
Hu Jintao
Pagrindinės iniciatyvos: Kinija pradėjo uždarinėti labiausiai teršiančias aplinką gamyklas ir pamėgino įvesti draugišką aplinkai teršalų reglamentacijos sistemą
Galimos problemos: Didelio ekonominio augimo ir pramonės vystymosi tempo išdava – aplinkos teršimas. Ir tai kol kas užgožia daugumą „žaliųjų“ iniciatyvų

VOKIETIJA
Angela Merkel
Pagrindinės iniciatyvos: Viena iš Kyoto susitarimo architekčių, dabar Vokietija deklaruoja patį ambicingiausią išmetamųjų dujų kiekio sumažinimo planą iš visų ekonomiškai išsivysčiusių šalių
Galimos problemos: Ar pavyks įgyvendinti ambicingus draugiškus aplinkai projektus ir tuo pat metu paremti galingą automobilių pramonę?

NAUJOJI ZELANDIJA
Helen Clark
Pagrindinės iniciatyvos: Naujoji Zelandija uždarė dujines ir anglimi kūrenamas elektrines ir sieks perdirbti 100% atliekų
Galimos problemos: 70% energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Ar linkusieji 30% taip pat „žali“?

PIETŲ KORĖJA
Lee Myung-Bak
Pagrindinės iniciatyvos: Būdamas Seulo meru jis sodino parkus ir plėtojo visuomeninio transporto sistemą
Galimos problemos: Naujoji iniciatyva – dirbtinai praplėsti pusiasalį jūron – sulaukia aštrios „žaliųjų“ kritikos

VATIKANAS
Popiežius Benediktas XVI
Pagrindinės iniciatyvos: Neužterštas miestas-valstybė

JUNGTINĖ KARALYSTĖ
Gordonas Brownas
Pagrindinės iniciatyvos: Iki 2020 m. planuoja sumažinti anglies dujų emisiją 32%
Galimos problemos: Kaip suderinti paramą ir anglimi kūrenamoms elektrinėms, ir atominėms elektrinėms?

Nemokamas laikraštis lietuviams Jungtinėje Karalystėje „Tiesa.uk“: http://tiesa.uk.com/tau