Pirmiausia pradėjome dirbti žemę
Autorius: Laimis Žmuida, tingejimofilosofija.lt
Šį kartą visiems siūlau paskaityti Daniel Quinn knygą "B istorija". Štai keletas eilučių iš šios knygos...
Mudu su Čarlzu bandėme atkreipti tavo dėmesį į ribą, kuri peržengta, kai prieš dešimt tūkstančių metų Derlingajame Pusmėnulyje gyvenusi grupė žmonių tapo mumis. Tu žinai, jog peržengę šią ribą mes ėmėme praktikuoti ypatingą žemdirbystės formą, kuri leido sukaupti milžiniškas maisto atsargas. Ne paslaptis tau ir tai, kad peržengę šią ribą ėmėme dirbti tiek, kiek niekas šiame pasaulyje nebuvo dirbęs. (p. 179)
Tuokart mūsų kultūros pagrindėjai išrado darbo sampratą. Jie išvystė sunkų gyvenimo būdą - tiek daug pastangų reikalaujančio kelio dar niekas nebuvo suradęs. (p. 129)
Autorius rašo, kad darbas atsirado maždaug prieš 10 000 metų, kai buvo išrasta ypatinga žemdirbystės forma - totalitarinė žemdirbystė. Ši žemdirbystės forma išsiskiria tuo, kad leidžia sukaupti milžiniškas maisto atsargas. Tačiau šios atsargos sukaupiamos todėl, kad sunaikinamos visos kitos augalų ar gyvūnų rūšys. Pavyzdžiui, jei auginame kviečius totalitarinės žemdirbystės būdu, tai mums reikia, kad tame lauke daugiau niekas neaugtų, būtų išnaikintos visos kitos augalų rūšys, o visa gamtos, augimo energija būtų skirta vien tik kviečiams. Maža to, ši žemdirbystės forma siekia sukaupti kuo daugiau, t.y. išnaudoti visą planetos plotą. Jei tai atsitiks, tai ji išnaikins visą nekultūrinę augmeniją ir gyvūniją. Visur augs tik kviečiai, miežiai, pomidorai, o visa natūrali augmenija ir gyvūnija išnyks, bus išstumta.
Totalitarinė žemdirbystė yra agresyvi. Gamtoje vyrauja pusiausvyros dėsnis. Nei viena rūšis nesistengia išnaikinti kitos rūšies. Vilkas niekada nesugaudys visų stirniukų. Sumažėjus stirniukų skaičiui, vilkai nebeturi ką ėsti ir sumažėja vilkų. Sumažėjus vilkų padaugėja stirniukų, nes jų niekas nemedžioja. Taip balansuoja milijonai gyvybės rūšių gamtoje. Jos visos koegzistuoja ir sugyvena kartu. O totalitarinė žemdirbystė stengiasi nušluoti visus konkurentus nuo savo kelio ir viską pasiimti vien sau.
Žemdirbystė suteikė mums jėgų ir leido pajusti savo galybę. Žmonės propagavę šią žemdirbystės rūšį norėjo tapti įtakingais. Įtaką žinoma jie gavo. Mes gavom. Mūsų žemdirbiška kultūra dabar nusidriekusi per visą pasaulį, apraizgiusi visą planetą ir visos kitos 10 000 kultūrų yra laikomos nereikšmingomis. Bušmenai, masajai, eskimai, aborigenai, gebusai, samiai, kuborai, bedaminiai, obėjai, honibai, alavai, navakai, onabasulai, kryn-akrorai ir kt. kultūros dabar laikomos atsilikusiomis ir nereikšmingomis. Įtaką turi tik mūsų kultūra.
Įtaką mes gavome, bet už tai turėjome daug daug sumokėti. O kad sumokėti, mes turėjome daug daug dirbti.
Ne mūsų kultūros žmonės tokio dalyko kaip darbas nežinojo ir nežino. Jie gyvena gamtoje, rankioja maistą, pamedžioja ir toliau gali veikti ką tik nori. Visas gyvenimas kaip atostogos. Niekada nereikia eiti į darbą ir dirbti. Visas laikas yra tavo. Ką nori tą veiki. Nieko netrūksta, visko yra gamtoje, visko užtenka. Toks gyvenimas yra tikras.
O mūsų kultūra neturi gyvenimo. Nėra kada gyventi. Mes turime dirbti, kad išlaikyti savo įtaką pasaulyje. Jei tik nustosime dirbti, tai iš karto tapsime tokiais kaip eskimai, navakai, alavai ar gebusai... O to tikrai mes nenorime. Todėl dirbame, ariame žemę, stengiamės išlaikyti įtaką pasaulyje. Visą laiką dirbame ir apart darbo nieko nematome. Turime įtaką, bet gyvenimo deja neturime... Nėra kada gyventi, reikia dirbti.
